karanykas

×karanỹkas (plg. brus. кapнiк : кapa) sm. (2) avilys; inkilėlis: Medy karanỹkas Rod. Intįsom karanỹką, gal bitės ateis Rod. Mūsų sode stovi vienas karanỹkas Grv. | Pavasarį vaikai padaro daug karanỹkų ir įkelia į medžius Grv.